1986 m.

Henrikas Daktaras nuteistas už 4 vagystes, dėl tarybiniais metais buvusių itin griežtų bausmių paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, dalį bausmės atliekant Sibire.

1996 m.

Į Henriką Daktarą kreipėsi kriminalistas Jurijus Milevskis, kuris paprašė padėti surasti jo pavogtą automobilį. Henrikas Daktaras sutiko padėti, surado ir perdavė kontaktus asmens, į kurį reikėtų kreiptis dėl automobilio sugrąžinimo. H.Daktaras buvo apkaltintas padėjimu turto prievartavime ir nuteistas laisvė atėmimo bausme, didžiąją dalį atliekant Lukiškių kalėjime. Dėl generalinio prokuroro A.Paulausko vykdytos aktyvios reklaminės kompanijos H.Daktarui paskirta itin griežta – 7,5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2000 m.

Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Daktaras prieš Lietuvą konstatavo, kad Henriko Daktaro bylą išnagrinėjo šališkas teismas ir buvo pažeistos jo teisės. EŽTT nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas praktiškai ėmėsi prokuroro vaidmens.

2001 m.

Henrikas Daktaras parašė savo atsiminimų knygą, kurioje pateikė visuomenei informacijos iš savo asmeninės patirties apie Lietuvos nepriklausomybės pradžioje veikusią korumpuotą teisėsaugos sistemą. Šių atsiminimų herojai-ekskomisarai iki šiol dėl to vykdo susidorojimo akciją.

2002 m.

Išėjęs iš įkalinimo įstaigos Henrikas Daktaras su sutuoktine, kaip ir dauguma Lietuvos gyventojų, pradėjo nekilnojamojo turto verslą – supirkinėjo žemės sklypus, statė gyvenamuosius namus. Dėl visų atliktų sandorių valstybei buvo pateiktos deklaracijos, sumokėti mokesčiai. Tačiau nepaisant to, visuomenei ir toliau yra peršama nuomonė, kad Henrikas Daktaras ir jo šeima ,,susikrovė turtus” iš nusikalstamų veikų.
Visi dokumentai pateikti ikiteisminiam tyrimui.

2005 m.

Siekiant asmeninės V.Grigaravičiaus reklamos, vėl pradėta susidorojimo kompanija su H.Daktaru. Jis buvo demonstratyviai suimtas, jam buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos dėl turto prievartavimo, byla dėl elektros vagystės, kaltinamosiomis patrauktos ir vėliau nuteistos H.Daktaro motina, žmona ir duktė. Kratų metu policijos departamento buvo paimtos ir vėliau į spaudą nutekintos asmeninės šeimos nuotraukos.

2006 m.

Nutraukiama garsiai išreklamuota elektros vagystės byla. Byla buvo iškelta dėl to, nes ,,Aro” pareigūnai kratos metu R.Daktarienės namuose ,,surado” elektros skaitiklį su nutraukta plomba. Ekspertizė konstatavo, kad neįmanoma paveikti elektros skaitiklio parodymų, kai yra nutraukta tik išorinė skaitiklio plomba, o vidinės plombos nepažeistos. Klausimas, kodėl reikia laikyti elektros skaitiklį su nutraukta plomba, ir kodėl tai buvo ,,surasta” kratos metu, liko neatsakytas.

2007 m.

Nukentėjusysis G.Kučys teisme nurodė, kad Henrikas Daktaras atėjo pas jį į namus ir prievartavo turtą. H.Daktaras tokius kaltinimus paneigė ir Teismui pateikė kelionės dokumentus, patvirtinančius, kad nukentėjusiojo nurodytą dieną buvo užsienyje. Teismas minėtus dokumentus prijungė prie bylos, tačiau nei viena instancija apie šiuos įrodymus nepasisakė ir nepaneigė jų. Henrikas Daktaras pagal vieno žmogaus parodymus buvo nuteistas 2 m. ir 9 mėn. laisvės atėmimo bausme. Dėl kitų kaltinimų H.Daktaras išteisintas.

2008 m.

Kauno mieste ir apylinkėse suaktyvėjus nusikalstamo pasaulio atstovams buvo pasikėsinta į H.Daktaro gyvybę apšaudant jo gyvenamąją vietą, į kiemą buvo įmesta granata. H.Daktaras, siekdamas išvengti susidorojimo, pasislėpė. Šias aplinkybes patvirtino Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas A.Matonis: ,,Negaliu teigti, kad jis tada slapstėsi, tiesiog pasitraukė iš viešosios erdvės. H.Daktaras slėpėsi tikrai ne nuo mūsų, jis nebuvo gavęs jokio šaukimo atvykti į prokuratūrą ar policiją” (Laikraštis ,,Lietuvos žinios” 2009-10-10). Deja vėliau, siekiant sudaryti klaidingą įspūdį Lietuvos visuomenei, bylą kontroliuojantis prokuroras teismuose melagingai kartojo, jog H.Daktaras pasislėpė nuo tyrimo, neva jis buvo kviečiamas į tardymą.

2009 m.

Pasislėpus H.Daktarui spaudoje pradėta susidorojimo kampanija siekiant nuteikti visuomenę: H.Daktaras viešai apkaltintas virš 200 nusikaltimų, 30 žmogžudysčių, spaudoje pradėtos platinti kratos metu iš R.Daktarienės namų paimtos asmeninės nuotraukos, perspausdinėjami asmeniniai užrašai.

H.Daktaro gynėjas pateikė advokato orderį baudžiamojoje byloje ir prašymą susipažinti su bylos medžiaga. Pareigūnai atsisakė šiuos dokumentus priimti, motyvuojant tuo, kad H.Daktaras negali turėti gynėjo.

H.Daktaras sulaikytas 2009 m. rugsėjo mėn., spalio mėn. su didžiausia pompastika parvežtas į Lietuvą. H. Daktaro pargabenimas buvo vykdomas kariniu lėktuvu, 5 val. jį laikant surakintą, su ant galvos užmautu maišu. Streikuojant eiliniams policininkams buvo siekiama visuomenei pademonstruoti ryžtingumą kovojant su nusikalstamumu, toliau siekiant sudaryti H.Daktaro, kaip visuomenei didžiausią žalą darančio ir nusikaltėlio Nr. 1 įvaizdį. Vėliau už šį spektaklį VRM ministras apsidovanojo padėkos raštais, prezidentūroje buvo įteikti ordinai.
(http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/rpalaiciui–padekos-rastas-uz-hdaktaro-sulaikyma.d?id=24338717)

2010 m.

Spaudoje pradedama skelbti tendencinga informacija, o ypač V.Gaivenio laidoje „Abipus sienos“, kur reklamuojamas buvęs generalinis prokuroras A.Paulauskas. Jis ,,nagrinėja” H.Daktaro bylos temą, savo pasisakymais formuoja visuomenės nuomonę apie tai, kad H.Daktaras neva yra atsakingas už visą nusikalstamumą Lietuvoje, o pats A.Paulauskas viešai neva tirdamas H.Daktaro veikas yra svariai prisidėjęs prie visuomenės saugumo ir gerovės. Sau reklamą darosi ir kiti buvę ,,draugai” ekskomisarai – A.Sadeckas, V.Grigaravičius, J.Rinkevičius. Beje, pastarasis, dar nėra grąžinęs H.Daktarui 4000 JAV dolerių skolos..

H.Daktaras pasinaudodamas įstatymo numatyta teise parodymų neduoda, nes nepasitiki policijos departamentu.

R.Daktarienės namuose atliekamos kratos, paimami H.Daktaro advokato veiklos dokumentai. Tuo pažeidžiamas įstatymo garantuotas advokato ir jo kliento bendravimo ir susirašinėjimo slaptumas.

H.Daktaras sistemingai vežiojamas į policijos departamentą, kur vykdomas jo ,,tardymas”, daromas psichologinis spaudimas. Į šias ,,apklausas” H.Daktaro gynėjas nekviečiamas.

Pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas yra tikrinami suimtojo H.Daktaro laiškai, įskaitant laiškus sutuoktinei R.Daktarienei. Lietuva dėl to, kad pareigūnai skaitė suimtojo ir jo sutuoktinės laiškus, jau yra pralaimėjusi bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme. Apie tai informuojama prokuratūra, tačiau skundai yra ignoruojami.

Siekiant paveikti H.Daktarą psichologiškai, iš jo kameros iškeliamas kitas suimtasis, H.Daktaras laikomas vienas rusyje, šalia su nuteistaisiais iki gyvos galvos.

Policijos departamento pareigūnų iniciatyva H. Daktarui uždraudžiama susitikinėti su psichologe.

Gynybos prašymai leisti susipažinti su bylos medžiaga yra atmetami.

Prašymai paskambinti ar pasimatyti su giminaičiais yra atmetami. Neleidžiama pasimatyti net su vaikais, motyvuojant tuo, kad jie gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui.

Policijos departamentas slepia informaciją apie 2010 m. kovo 5 d. vyksiantį teismo posėdį, į kurį buvo pristatytas H. Daktaras. Taip buvo elgiamasi tam, kad išvengti žurnalistų dalyvavimo, siekiant, kad H. Daktaras negalėtų viešai išsakyti savo nuomonės apie prieš jį vykdomą susidorojimą. Informaciją apie posėdį pavyko išplatinti tik H. Daktaro artimųjų dėka.

Policijos komisaras Vytautas Grigaravičius, žurnalisto Dailiaus Dargio pagalba, toliau vykdo šmeižto kampaniją visuomenei ir teismams viešai teigdamas, kad H.Daktaras dalyvavo D.Kedžio, J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudyme, neva dėl to, kad būtų įbauginti Lietuvos teisėjai, kurie nagrinės H.Daktaro bylą. H.Daktaras viešai išplatintame laiške paneigia tokius teiginius, pavadindamas tai ligotų žmonių fantazija
(www.delfi.lt/Nusikaltimai ir nelaimės/H.Daktaras: nesu susijęs su D.Kedžio mirtimi ir J.Furmanavičiaus nužudymu).

Tariamą H.Daktaro pavojingumą visuomenei patvirtina skaičiai: nuo 1986 iki 2010 m., t.y. per 24-ius metus H.Daktaras buvo nuteistas 17-ai metų.